- erdėti
- érdėti vksm. Žẽmė nuo sausrõs érdėja.
.
.
erdėti — erdėti, ėja ( i), ėjo iter. 1 irti: 1. Ko benorėt augimo, kad žemė nuo karščio erdi Ds. | prk.: Erdėjo Italija J.Jabl. 2. Siūlė kailinių erdėti pradeda J. Išryško siūlės, ir pradėjo erdėti šarkas Vvr. 3. iter. 1 irti 4: Jos gyvas kūnas jau erdi… … Dictionary of the Lithuanian Language
Villa Erdeti — (Саранда,Албания) Категория отеля: 3 звездочный отель Адрес: Rruga Sarande Butrinti km … Каталог отелей
aterdėti — iter. 1 atirti: Sijono padelkos aterdėjusios Up. erdėti; aterdėti; išerdėti; nuerdėti; praerdėti; suerdėti … Dictionary of the Lithuanian Language
erdėjimas — sm. (1) → erdėti 2: Ir pašėlęs tų siūlių erdėjimas Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
išerdėti — iter. 1 iširti: 1. Lentos išerdėjo, plyšiai – pirštas lįstų Ds. 2. Mes atradom išerdėjusį miegamą maišą iš elnio kailio rš. Rankovės išerdėjo J.Jabl. Jei durnai siūsi, tai siūlės išerdės, t. y. iširs J. erdėti; aterdėti; išerdėti; nuerdėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrykšti — 1 išrykšti intr. BŽ485, DŽ iširti, atskarti, išsiplaušoti: Neapsiūlėtas audimas išrykš (orig. išrìkš), t. y. išbrigs J. Drabužio rankoves atriečia, kad neišrykštų J.Jabl. Nebuvo atsiūlėtas kraštas audeklo i išryško Kv. Jei neatsiūsi, išrykš DūnŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
kedėti — kedėti, kẽda ( ėja), ėjo intr. K, Š, Tr; N, Bru, BzBkXXIV261 retėti, erdėti, rigzti (apie austą ar nertą daiktą); plyšti: Jau megztinio rankovės ties aukūnėm pradeda kedėt Slm. Suknelė dabar atgyvenusios mados, „pagalam“ išsitrynus ir baigianti… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiužti — 1 kiùžti, kiū̃žta (kiū̃ža Škn, Jnšk, Ds, kiuñža Užv, Krš, kiuñžta), o intr. 1. dužti, skilti (apie kiaušinį, indą...): Išgirsi balambijant lyg į kiužusį puodą: bim bim P.Cvir. Pardaužtas bliūdas, puodas kiuñža ir nebgal nieko inpilti, bo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuerdėti — iter. 1 nuirti 2: Marškinių rankovikės nuerdėjusios Lkv. erdėti; aterdėti; išerdėti; nuerdėti; praerdėti; suerdėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… … Dictionary of the Lithuanian Language